Bendra Velykų data būtų stiprus krikščionių vienybės ženklas
Šaltinis: Vatican News
Gegužės 20 d. bus minimos pirmojo visuotinio Susirinkimo, įvykusio 325 m. Nikėjoje, 1700-osios metinės. Šia proga Tarptautinė teologijos komisija paskelbė dokumentą „Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, Išganytojas“, kuriame kalbama apie per Nikėjos susirinkimą suredaguoto, iki mūsų visų krikščionių naudojamo Tikėjimo išpažinimo svarbą. Vatikano radijo laidų prancūzų kalba redakcija pakalbino vieną šio dokumento rengėjų, Reimso vyskupą augziliarą Etienne’ą Vetö.
Beveik septyniasdešimties puslapių dokumentas, paskelbtas Vatikane balandžio 3 d., buvo parengtas atsiliepiant į popiežiaus Pranciškaus išsakytą prašymą, kad Nikėjos susirinkimo 1700 metų sukakties proga būtų išnagrinėta ir iškelta Tikėjimo išpažinimo svarba. Nikėjos susirinkime dalyvavę vyskupai, atstovavę visai Bažnyčiai, suformulavo pagrindines mūsų tikėjimo tiesas, susijusias su Kristaus prigimties ir Trejybės doktrina. Jei, tardami Nikėjos susirinkimo Tikėjimo išpažinimo žodžius, mes teigiame, kad Kristus yra Dievas, reiškia, kad pats Dievas ateina mūsų gelbėti. Jis nesiunčia jokių tarpininkų, nes niekas kitas, išskyrus Dievą, negali mūsų išgelbėti. O tai, kad Dievas tapo žmogumi, jog mus išgelbėtų, pabrėžia didžiulį žmogaus asmens orumą. Šios tikėjimo tiesos pasekmės yra nepaprastai svarbios: jei galime sakyti, kad žmogaus asmuo turi tokį didžiulį orumą – nes pats Dievas prisiėmė žmogiškąją prigimtį, – tai mes tuo pačiu pabrėžiame ir visų žmonių lygybę.
Nikėjos susirinkimo Tikėjimo išpažinimas taip pat pabrėžia Kristaus žmogiškumą. Kristus nėra kažkoks antžmogis. Jis yra Dievas, bet ir tikras žmogus. Mums to labai reikia, sakė Prancūzas vyskupas. Mums tikrai reikia išganymo, kuris ateina iš paties Dievo, ir suvokimo, kad Dievas, priėmęs žmogaus kūną, pažįsta žmogų iki pat gelmių, iki paskutinės jo ląstelės.
Nors šis Tikėjimo išpažinimas buvo suformuluotas prieš 1700 metų, jis galioja ir šiandien, susiedamas mus su ankstesnėmis krikščionių kartomis. Kartodami tą patį Tikėjimo išpažinimą mes suprantame, kad tikėjimo centras išliko tas pats – tai išganymas. Čia galima įžvelgti ir akivaizdų vienybė aspektą – vienas tikėjimas yra Bažnyčios vienybės pagrindas. Vyskupas Etienne’as Vetö pabrėžė, jog reikia atsiminti ir dar vieną esminį dalyką: krikščionių tikėjimas nėra tik teologų tikėjimas, bet yra visų žmonių tikėjimas. Aiškiai išreikštos tikėjimo tiesos yra labai svarbus atskaitos taškas. Šis Tikėjimo išpažinimas, įtrauktas į liturgiją, yra ir visų kartojama malda.
Šiais, Nikėjos susirinkimo sukakties, metais visi krikščionys tą pačią dieną švęs Velykas. Nors tai tik sutapimas, tačiau iš tiesų jį galime vertinti kaip Apvaizdos ženklą ir raginimą suvienodinti Velykų datos nustatymo būdus. Apie tai kalbama ir šiame proginiame Tarptautinės teologijos komisijos dokumente.
Vyskupas Etienne’as Vetö pasidalijo atsiminimais iš savo studijų Jeruzalėje metų. Iš tiesų buvo keista, kai teko iš labai arti matyti, kad krikščionys Velykas švenčia skirtingomis datomis, nors ir gyvena tuose pačiuose miesto rajonuose ar kartais net yra tų pačių šeimų nariai. Tai tikrai labai blogas liudijimas. Musulmonai ir žydai stebėdavosi, kodėl gi krikščionys negali sutarti dėl svarbiausios savo šventės. Jei iš tikrųjų krikščionis sieja bendras tikėjimas, tai bendra Velykų data būtų stiprus vienybės ženklas.
Galiausiai prancūzo vyskupo, Tarptautinės teologijos komisijos dokumento apie Nikėjos susirinkimo Tikėjimo išpažinimo svarbą bendraautoriaus paklausta, ar galima įžvelgti kokių nors sąsajų tarp Nikėjos susirinkimo ir šiandien Bažnyčioje vykstančio sinodinio proceso? Vyskupas Etienne’as Vetö pastebėjo, kad tais laikais žodžiai „sinodas“ ir „susirinkimas“ reiškė tą patį. Sinodai buvo rengiami ir pirmaisiais amžiais, tačiau Nikėjos naujovė buvo ta, kad pirmą kartą dalyvavo visos Bažnyčios atstovai. Jei kalbame apie popiežiaus Pranciškaus pradėtą naują sinodinį procesą, galima manyti, kad jį įkvėpė visa pirmųjų amžių praktika, o Nikėjos susirinkimas yra pagrindinis jos pavyzdys. (jm / Vatican News)